vinkiuoti

×vinkiúoti, -iúoja, -iãvo (vok. winken) intr. BzF199 mosuoti, kinkuoti: Tas su rankoms jam vinkiuo[ja] ir nebyliu ūmai pasto[ja] LC1879,40. Gandras vinkiúo[ja] galva i pakšno[ja] Dov.